Record shop’ų mirtis

Šeštadienį sudalyvavau tokiam gana liūdnam renginėlyje - record shop’o uždaryme.

Vienas iš mano džiaugsmų vos atvažiavus čia buvo tai, kad galiu daugiau pinigų skirti muzikai. Galėjau nusipirkti ir patefonus, ir bent kartą per mėnesį papildyti savo plokštelių sąrašą bent keliolika vinilų. Pirmuosius apsipirkimus padaręs Juno, vėliau aptikau, kad mano mielajame kaime yra nuostabus dalykas, vadinamas Slough Record Centre (SRC). Tai buvo mano pirmasis record shop’as ever, tad negaliu aiškinti, kokie svarbūs jie buvo mano gyvenime, bet šis unikalus muzikos rinkos ir kultūros darinys palietė ir mane. Tad kai maždaug prieš mėnesį sužinojau, kad balandžio 28-oji taps paskutinė SRC diena, širdį visgi dilgtelėjo.

Taigi po pietų atsibeldęs į parduotuvę randu ją pilną žmonių, visi, kas ateina, sveikinasi vieni su kitais ir šiaip atrodo kaip viena darni šeima. Buvo ten ir savininkės tėvai, ir net močiutė, kai kas nešė dovanų, kai kas šiaip ranką spaudė, na bet renginys buvo persmelktas šilumos ir gražių jausmų. Aš tuo tarpu pasipildžiau savo įrašų kolekcija dar keliasdešimčia vinilų, buvau įtrauktas į “draugų-DJ knygutę” ir šiaip gerai praleidau laiką. Šiaip ar taip tai jau buvo tapęs savotiškas šeštadienio popiečių leidimo būdas - ateiti į parduotuvę, pasiknisti tarp vinilų, kelias valandas klausytis muzikos ir džiaugtis aptiktu seniai ieškotu vinilu.

Tačiau tai jau ne pirmas ir toli gražu ne paskutinis record shop’as, uždarytas per paskutinius keletą metų. Na o praeiti bei šie metai, panašu, kad taps rekordiniais jų nykimo istorijoje. Kol visi džiaugiasi internetinių parduotuvių privalumais (”niekur neidamas iš namų galiu užsisakyti tai, kas man patinka”), MP3 failų teikiamais pliusais (”DJ nereikia vežiotis sunkios plokštelių krūvos, naujausią muziką atsisiunčiu sėdėdamas viešbutyje”) ar unikaliomis MySpace bendravimo galimybėmis, iš žemėlapio nyksta viena muzikos parduotuvė po kitos. Panašu, kad HMV, Virgin ir kiti didieji įkrito į pačių kastą duobę - dėl juokingų CD/MP3 kainų, kurias siūlo didieji prekybos tinklai, netgi jie priversti uždaryti parduotuves.

Internetas, mp3, kitos naujos technologijos yra puiku - jei ne jos, dabar neskaitytumėt šių eilučių, o RyRalio ko gero niekada nebūtų išplaukę į plačiuosius vandenius ir dar daugybė nuostabių dalykų nebūtų įvykę mūsų gyvenime. Būtent internetas leidžia mums bendrauti realiuoju laiku su draugais, esančiais už tūkstančių kilometrų, nežinomoms grupėms parodyti, ką sugeba (jau nekalbant apie porno puslapių teikiamus privalumus :) ), bet atsikratydami record shop’ų mes ne tik atsikratome nepraktiškos krūvos vinilų, bet ir atsisakome bendravimo, draugų rato, savotiškos sub-kultūros, kuri buvo privaloma tūkstančiams žmonių.

Kad ir kokie būtų praktiškosios skaitmeninės revoliucijos pliusai, manau, kad mp3 niekada nepakeis vinilo, Juno ar Beatport niekada nepakeis record shop’ų, o MySpace niekada nebus puodelis kavos ar bokalas alaus su draugu bare… Lygiai taip, kaip asfaltas niekada netaps žole…

Tad gerbiamas DJ, prašau, prisijunk & save the vinyl!

Iš serijos Muzika |